sekmadienis, rugpjūčio 31, 2008

Nesvarbu

Traukinių stotis. Žmonių įvairovė kaip daržovių ir vaisių skyriuje. Pamatau einančius du, per pečius apsikabinusius, jaunuolius. Aukštesnysis kalba mobiliuoju telefonu. Eisena palengvinta, nes įkaušę. Artėja link manęs, pokalbis garsėja, su alkoholio priemaišom:
"Nesvarbu lieva tu, ar nelieva, vistiek vesiu." Žemesnis eina be žodžio ir jam visai tas pats.
Pažintys telefonu? Karštoji linija?
Nueina tolyn pro mane. Žvilgsniu nelydžiu, laukiu.

ketvirtadienis, rugpjūčio 21, 2008

antradienis, rugpjūčio 19, 2008

pirmadienis, rugpjūčio 18, 2008

Я пойму тебя а ты поймешь меня. ЗАВТРА

Iš dainelės. Ne originalo kalba netas :)

ketvirtadienis, rugpjūčio 14, 2008

trečiadienis, rugpjūčio 13, 2008

Truputis sarkazmo dar niekam nepakenkė :D :D

Smagus tas day.lt :D

antradienis, rugpjūčio 12, 2008

np: Pompa - Dumblas

\o/

pirmadienis, rugpjūčio 11, 2008

Kas per aš, vaje vaje :)

Cyanide and Happiness, a daily webcomic
Cyanide & Happiness @ Explosm.net

ketvirtadienis, rugpjūčio 07, 2008

np: Jazzsteppa - Five

Kokybiškas šio žanro vienetas :)

trečiadienis, rugpjūčio 06, 2008

pirmadienis, rugpjūčio 04, 2008

Šliopt

Klasika. Įdedu, kad vėl nepamesčiau :D

šeštadienis, rugpjūčio 02, 2008

Sistema

Sėdžiu BMS megapolio salėje, ant mėlynos kėdutės. Priešais langas ir saugojimo celių ferma su veidukais. Dauguma linksmų. Niekas ten nieko nesaugo... Pirmas aukštas. Ratu važiuoja mašinos, matosi tik jų stogai, kažkas užstoja tą dalį iki stogo ir man nesvarbu kas būtent. Pro mane eina laikas. Bet aš sąstingyje, aš kažkur čia, kartais ne. Akys mato ne tai kas po nosim, mato tą naująją estakadą. Per langą jos nesimato. Ją stato ilgai. Ištirpau. BMS'e yra apsaugininkai. Vienas antrame aukšte toks liesas vaikinukas, kitas pirmame, vyresnis, greičiausiai turi šeimą, irgi liesas, bet talija su metru nedraugauja, akivaizdžiai ilgą laiką. Jau kelintą kartą pro mane praeina šeimynėle sekančios sudėties: vyras, žmona ir bambiziukas, visi neaukšti, moteris stambi. Tai įeina į salę, tai išeina, judančiais laiptais pakyla į antrą aukštą, nulipa paprastais, vėl praeina. Tas liesasis apsaugininkas ateities su šia darbo vieta nesieja. Jis turi kažką, kas jį labai myli. Jų darbas nėra motyvuojantis, jie turi racijas. Laiko rankose, visada gali kažkas nutikti. Ir nutinka. Pypsi apsauginiai varteliai, nuo vagių. Pypsi net tada kai niekas pro juos nepraeina. Pypsi kai ir praeina. Daugumai pypsi. Tai motyvacijos sistema. Kai pypsi, darbas suaktyvėja. Reikia sustabdyti pirkėją, paimti kuprinę su prekėm ir išsiaiškinti pypsėjimo kaltininką. Po kelių atidirbtų judesių vyresnis apsaugininkas racijos pagalba praneša, jog "viskas gerai". Jis aptiko kaltininką, prekę perdavė pardavėjai, ji nuėmė apsaugą. Be sistemos toks darbas įgrįstų pakankamai greitai. O gal ir visai darbuotojų nebeatsirastų. Reiktų kelti algą, neapsimoka. Geriau pypsėjimas. Lauke vistiek nesigirdi. Apsaugininkas jaučiasi svarbus, reikalingas, jis turi raciją ir uniformą. Kepurės - ne. Praeina žmogus. Vienas iš tų, kurie mano žiną paslaptį. Kokią? Tai paslaptis. Galbūt ji toj celėj su veiduku? Tik atidaryk ir tu taip pat žinai paslaptį. "Ši akimirka geriausia mano gyvenime". Kaip baisu. Akimirkų tiek daug, o geriausia tik viena. Laikas jau išeiti, o lauke karšta. O mašinoj A/C.

penktadienis, rugpjūčio 01, 2008

Kodėl ?

Tenka sulaukti klausimo kodėl darai tą ar aną. Arba kodėl nedarai.
Pvz. kodėl nerūkai, kodėl negeri, kodėl nebendrauji, kodėl...
Nu kodėl kodėl...
Heh...
Nes aš galiu.
Ir tai tikrai nereiškia, kad gali ir tu.